Kuršių Nerija paukščių stebėjimo maršrutas
Kopgalis – Juodkrantė prie marių ir prie jūros – Negyvosios kopos pažintinis takas – Pervalkos prie jūros ir prie marių – Preilos prie jūros ir prie marių – Vecekrugo kopos takas – Nidos saules laikrodis apžvalgos taškas – Nidos prie marių ir prie jūros – Klaipėda. Skirtinguose sezonuose bus sąrašai pagal laiką ir vietą, ką rekomenduojama aplankyti ir kokio paros laiko. Paukščių stebėjimas ir edukacinis žaidimas. Pavieniams turistams ir jaunoms šeimoms su vaikais ir senjorams. Grupės nuo 2 iki 6 asmenų. Amžius nuo 5 iki 65 metų (jeigu tai reliatyvu). 1 dienos maršrutas (min. 6 val.) Pavasaris ir Ruduo (rekomenduoju visiems) – suaugusiems be vaikų įmanoma ir žiemą. Šeimoms su vaikais vasarą (tik ryte arba vakare).
Nemuno Deltos paukščių stebėjimo maršrutas
Kintai – Ventės ragas – Minija – Krokų lankos ežeras – Minijos miškas – Tulkiaragė – Rupkalviai – Žalgirio miškas – Sausgalviai – Rusnė – Uostadvaris – Pakalnės pažintinis takas – Naikupė – Vorusnė – Bevardis upelis – Skirvytė – Kintai; Skirtinguose sezonuose bus sąrašai pagal laiką ir vietą, ką rekomenduojama aplankyti ir kokio paros laiko. Paukščių stebėjimas ir edukacinis žaidimas. Pavieniams turistams ir jaunoms šeimoms su vaikais ir senjorams. Grupės nuo 2 iki 6 asmenų. Amžius nuo 5 iki 65 metų (jeigu tai reliatyvu). 1 dienos maršrutas (min. 6 val.) Pavasaris ir Ruduo (rekomenduoju visiems) – suaugusiems be vaikų įmanoma ir žiemą. Šeimoms su vaikais vasarą (tik ryte arba vakare).
Pasienio paslapčių – paukščių stebėjimo maršrutas laiveliu “Upė”
Uostadvaris – Krokų lankos ežeras – Rusnė – Skirvytės sala – Ragininkų sala ir Leitės žiotis – Uostadvaris Skirtinguose sezonuose bus sąrašai pagal laiką ir vietą, ką rekomenduojama aplankyti ir kokio paros laiko. Paukščių stebėjimas ir edukacinis žaidimas. Pavieniams turistams ir jaunoms šeimoms su vaikais ir senjorams. Grupės nuo 6 iki 11 asmenų. Amžius nuo 5 iki 65 metų (jeigu tai reliatyvu nes realiai ne apriboju iki kiek metų). 1 dienos maršrutas (min. 6 val.) Pavasaris ir Ruduo (rekomenduoju visiems). Šeimoms su vaikais – vasarą.
Krūmus ir girias visokios ošino dainos;
O laukus visur bei pievas skambino garsai.
Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė
Ir Sutvertojį linksmai rykaudami gyrė (Kristijonas Donelaitis „Metai“)
Kasmet potvyniui nurimus Nemuno deltoje atgimsta pavasaris. Metų laikas, kurio metu vyksta gražiausi gamtos virsmai. Dar 18 amžiuje Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis savo kūrinyje „Metai“ aprašė tuos virsmus ir negailėjo gražiausių epitetų paukščiams ir jų giesmėms.
Jau po Šaktarpio – laiko, kada Nemuno deltoje negalima nei perplaukti, nei ledu pereiti- su savo trimituojančiais balsais pasirodo pirmieji paukščiai – gulbės giesmininkės (Whooper swans) ir mažosios gulbės (Tundra Swans). Jų balsai aidi per visas užliejamas pievas ir skelbia apie atėjusį pavasarį. Danguje nuo pat aušros čiulba dirviniai vieversiai (Skylarks), Mariose pro nedideles properšas gali išvysti įnirtingai nardančius Didžiuosius dančiasnapius (Goosanders) ir mažuosius dančiasnapius (Smew), Kuodotuosias antis (Tufted ducks) ir Klykuoles (Goldeneyes).
Pamiskėse, aukštapelkėse ir danguje aidi Gervių (Common Cranes) linksmi balsai, o virš tirpstančių ledų luitų skrieja Sniegstartes (Snow Buntings). Spiegiančiai klykdamos “gyviii-gyviii sveikinasi Pempės. o įspudingais skrydžių piruetais Sausgalvių ir Minijos polderiuose teritorijų ribas brėžia Šyšos.
Tuo metu už jūrų marių Sengirėje širdį drasko namo sugrįžusių giesmininkų skleidžiamos giesmės. Išskridę ir sugrįžę namo strazdai (thrushes), liepsnelės (robins), karietaitės (wrens), kikiliai (chaffinches) ir pečialindos (leaf warblers) skelbia sugrįžimo džiaugsmą.
O štai garsieji būgninkai nuo mažojo genio (esser spotted woodpecker) iki juodososios meletos (black woodpecker) čia pagreitindami, čia sulėtindami savo stuksenimą į nudžiūvusias medžių šakas, įnirtingai žymi savo užimtas teritorijas.
Baltijos jūroje ties Juodkrante netraukiant giliai į šiaurę, veisimosi apdaru grakštingai savo ritualus demonstruoja ledinės antys (longtailed ducks) ir nuodegulės (Velvet Scoters), o virš kopų tarsi įgudę parašutininkai lygutes (woodlarks) ir dirvoniniai kalviukai (tawny pipit) savo poravimosi skrydžiais bando pasiekti dangaus žydrynę.
Štai Mariose nuo Nidos iki Ventės rago, nuo Drevernos iki Rambyno kalno visur gagena tūkstančiai Baltakakčių (Greater white-fronted geese), Želmėninių (Taiga Bean Geese), Tundrinių (Tundra Bean Geese) ir Pilkųjų žąsų (Greylag Geese), ir tik vienetai Rudakaklių berniklių (Red-breasted Geese,) Mažųjų žąsų (Lesser White-fronted Geese) ir Trunpasnapių žąsų (Pink-footed Geese).
Krentant vandens lygiui pievų balose ir upių bei upelių seklumose pradeda šmirinėti tilvikai (waders) – nuo mažojo bėgiko (little stint) iki Žaliakojų tuliko (Greenshank).
Pasiekiamas jau ir Sakučių miskas, kuriame laukia pirmieji mažieji ereliai rėksniai (Lesser Spotted Eagles) ir skėtsakalai (Hobby falcons). Pernai panaudotus strazdų lizdus užsiima Brastiniai tilvikai (Green Sandpipers), o virš Bevardžio upelio dangų skrodžia juodųjų žuvėdrų būriai (Black Terns).
Rodos pasakotum ir pasakotum apie neišsemiamus Nemuno Deltos ir Kuršių nerijos gyvuosius lobynus, bet žodžių čia nepakanka. Jei keliauji kartu, jauti, kiek daug į juos nesutelpa. Kiek daug jausmo ir emocijų dovanoja buvimas čia – gyvojoje gamtoje.
Vasara – tai dar vienas be galo įdomus ir spalvingas sezonas Nemuno deltoje. Vasaros metu visos pievos knibžda gyvybe, o migrantai, iš tolimiausių kraštų, grįžta čia perėti ir net ne po karta per sezoną.
Vasaros dienos gerokai ilgesnės už naktis, tad veiksmas vyksta visą parą. Per parą galima pamatyti ir išgirsti apie 150 paukščių rūšių. Patyrusiems paukščių stebėtojams – tai nėra nei daug, nei mažai, tačiau turime atkreipti dėmesį, kad Mažoji Lietuva yra tik maža dalis Lietuvos pagal plotą, o joje apsilanko šitiek paukščių.
Naktimis pievos tiesiog neužmiega nuo griežlių (Corncrake) griežiančio garso „dre-dre, dre-dre, meldinių nendrinukių (aquatic warbler) giesmių, stulgių (Great snipe) bei perkūno oželių (Common snipe) tuoktuvių balsų.
Kuršių marių pakrantėje taip pat verda gyvenimas nuo ankstyvo ryto. Netrukus po saulėlydžio didieji ir mažieji baubliai (Great and Little Bitterns) stebina savo savotiškais balsais – vienas pučia kaip į tuščia butelį, o kitas tyliai ir paslaptingai kvaksi iš nendrynų šalia Kniaupo įlankos arba Bevardžio upelio. Apaugusiusose nendrėmis krantuose iki vėlaus vakaro aidi ir didžiausių Lietuvoje juodųjų žuvėdrų (Black Tern) kolonija.
Priešakinės Nemuno deltos rezervatas taip pat turi savo įžymybių – Geltongalvės kielės (Citrine Wagtail), Ūsuotosios zylės (Bearded Reedling) Balinės pelėdos (Short-eared Owls) ir Pilkosios žąsis (Greylag Geese with their numerous goslings). O ant lelijų ir lūgnės lapų lizdus lyg plaustus jau susukę peri Ausuotieji kragai. O vėliau, paliktą lizdą panauduos ir vėliausiai sugrįžusios baltaskruostės žuvėdros (Whiskered Terns).
Tuo metu į Kuršių nerijos sengirę sugrįžę yra dar du ypatingi giesmininkai – Šiaurinės pečialindos (Greenish warbler) ir mažosios musinukės (red breasted flycatcher). Dar didesnis triukšmas sklinda iš šalia esančios didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos, kurioje jau šaukia jų alkani jaunikliai. Nors atrodo, kad po jų kolonijų lieka tik išdžiuvę medžiai, iš tikro čia atgimsta natūralus miškas – bioįvairovės oazė. Čia perėti pasirenka mažieji margieji geniai (lesser spotted woodpecker), didieji margieji geniai (Greater Spotted Woodpecker), juodosios meletos (Black Woodpecker), o jų sekančiais metais jau negyvenamuose uoksuose apsigyvena skirtingi smulkesni paukščiai – zylės (tits), musinukės (flycatchers) ir net LR Raudonojoje knygoje įrašyti karveliai uldukai (Stock Doves).
Nemuno deltoje dieną keičia naktis ir palei nendrynus ir deltos ežerėlius aidi giesmininkų virtuozų koncertas. Savo giemėmis dalinasi margasis, upinis ir nendrinis žiogeliai (Grasshopper, River and Savi’s Warbler), sodinės nendrinukės (Blyth’s Reed Warbler), Ežerinės nendrinukės (Sedge Warblers), Mėlyngurklės (Bluethroat) ir, žinoma, visa paslaptingosios nendrinės vištelės (Moorhen) giminė – ilgasnapė vištelė (Water Rail), plovinė vištelė (Little Crake), Švygžda (Spotted Crake) ir Laukys (Coot).
O vis dar nerandantys partnerės jaunieji rytinės lakštingalos (Thrush Nightingale) patinai čiulbės visą vasarą beveik kiaurą parą. Su jų solistiniu pasirodymu ir užbaigsime šią vasaros sezono apžvalgą. Taigi, kaip nuostabu keliauti po Mažosios Lietuvos teritorijas vasarą.
Ko gero, niekas neabejoja, kad margaspalvis ruduo yra pats ryškiausias ir vaizdingiausias metų laikas. Jis yra dar ypatingesnis Nemuno deltoje ir Kuršių nerijoje, nes per čia driekiasi didžiausias Vakarų Sibiro ir Skandinavijos paukščių migracijos kelias. Ties Kopgaliu susiformavus naturaliam migracijos kelio susiaurėjimui, 70 proc. migruojančių paukščių pasirenka skristi virš Kuršių nerijos, o likusi dalis paklysta ties rytiniu Kuršių marių krantu ir atsiduria vienoje seniausių paukščių žiedavimo stotyje. Sužieduoti paukščiai savo kelionę toliau tęsia per Kaliningrado sritį. Ir būtent tuo metu, virš kopų ir Juodkrantės sengirės vykstanti paukščių migracija primena tekantį kalnų upelį, o pro čia praskrendančių paukščių skaičius gali siekti net kelis milijonus per dieną!
Pirmieji savo apsistojimo vietas palieka paprastieji ir šiauriniai kikiliai (Chaffinches and bramblings), nykštukai (goldcrests), įvairių rūšių zylės (varieti of tits), juodieji, amaliniai, baltabruviai strazdai ir strazdai giesmininkai (Blackbirds, Mistle Thrushes, Redwings and Song Thrushes), alksninukai ir erškėtžvirbliai (Siskins and Dunnocks).
Rudenio dienos orui įkaitus, nuo 11val. iki 16val., prasideda ir plėšriųjų paukščių migracija. Vieni ar būriais skrenda paukštvanagiai (sparrowhawk), vištvanagiai (goshawk), nendrinės ir javinės lingės (marsh and hen harriers), sakalai keleiviai (peregrine falcons), skėtsakalai (hobby falcons), startsakalai (Merlins), pelėsakaliai (kestrels), paprastieji ir tūbuotieji suopiai (common and rough-legged buzzards), ereliai žuvininkai (ospreys), jūriniai ereliai ir vapsvaėdžiai (white-tailed eagles and honey buzzards).
Rudens metu, Nemuno deltoje perintys paukščiai ruošiasi artėjančiai migracijai ir intesyviai maitinasi dirbamose žemėse. Į pulkus renkasi trimituojančios pilkosios gervės (Common cranes), pilkosios žąsys (Greylag geese), pempės (Lapwings), dirviniai sėjikai (Golden plovers), varnėnai ir paprastieji kirai (Starlings and Common gulls). Nendrynuose rudenį vėl pypsi ir triukšmauja mažosios ir didžiosios krakšlės jaunikliai (Common and Great Reed Warblers), nendrinės startos ir ežerinės nendrinukės (Reed Buntings and Sedge Warblers).
Kniaupo įlankoje ir Krokų lankos ežere lieka tik baltaskruostės žuvėdros (Whiskered terns) jaunikliai ir paskutiniai tilvikai. Šiuo metu paukščių balsai girdisi tik rytais, tačiau tai jau ne giesmės, o kontaktiniai ir skrydžio balsai, kurie yra galvos skausmas net pažengusiems paukščių stebėtojams.
Nors atrodo, kad naktimis stoja visiška tyla, tačiau tai tik apgaulė. Rudens naktimis migruoja daugelis paukščių rūšių, ypač spalio viduryje – tai yra pats rudens migracijos pikas.
Kasmet Nemuno deltoje ir Baltijos jūros pakrantėse vyksta Lietuvoje pritaikytas Suomių paukščių stebėtojų ralio renginys, kurio metu varžomasi, kuri komanda per 12 valandų išgirs ir pamatys kuo daugiau paukščių.
Šiuo laikotarpiu per Lietuvą pradeda skristi tolimieji sibiro sparnuotieji migrantai – mėlynuodegės (Blue-tailed Redflanks), raibakrūčiai bėgikai (Pectoral Sandpipers), nykštukinės ir geltonbruvės pečialindos (Pallas and Yellow-browed Leaf Warblers).
Ne tik deltoje, bet ir Kopgalio krūmynuose ir paplūdimyje aptiktinkama vis daugiau naujų paukščių rūšių. Baltijos jūroje jau pastebima labai gausi vandens paukščių migracija. Į žiemojimo vietas prie Kuršių nerijos apsistuoti skuba nuodėgulės (Velvet Scoters), ledinės antys (Long-tailed Ducks) juodakakliai ir rudakakliai narai (Black Throated and Red Throated divers). Taip pat čia žiemoti ruošiasi ausuotieji ir raguotieji kragai (Great crested and Slavonian grebes), alkos ir narūneliai (Razorbills and Common guillemots), o naktimis į šiltuosius kraštus traukia mažieji apuokai ir balinės pelėdos (Long-eared and short-eared owls). Galima pasidžiaugti, jog iki lapkričio vidurio, jei tik oro sąlygos leidžia, galima išvysti ir sužieduoti virš 100 apuokų ir vieną kitą lututė (Boreal Owl).
Pasirodžius pirmajam sniegui ir orams pablogėjus, paukščiai migruoja vis mažiau ir mažiau, o likusieji ruošiasi ateinančiai žiemai, kaupia riebalinę masė ir pakeičia mitybos racioną.
Ateina laikas išvalyti ir kabinti lesyklas bei laukti pirmųjų svečių, taip pat geras laikas išvalyti jau vasarą naudotus inkilus.
Nemuno deltoje vis dažniau lieka žiemoti paprastieji varnėnai (Common Starlings), gulbės giesmininkės ir net didžiosios kuolingos (Whooper swans and also Curlews).
Rudenį visi medžiai pasipuošia ryškiomis spalvomis, o Baltijos jūra vis dažniau apdovanoja gintaro gabalėliais. Planuokite savo rudens atostogas su mumis ir leiskitės į Kuršių nerijoje nacionalinio parko ženklu pripažintus gamtos pažinimo turus.
Kuomet žemę apkloja baltoji žiemos skraistė, o Lietuvoje vis rečiau dangų skrodžia sparnuočiai, įvairias jų rūšis galima sutikti Nemuno deltoje ir Kuršių nerijoje.
Paskutiniais metais žiemoti lieka tamsieji tilvikai (Spotted Redshank) ir dirviniai sėjikai (Golden plover). Vis dažniau Lietuvoje lieka žiemoti Didžioji kuolinga (Eurasian Curlew). Klimatui šiltėjant ir žiemai tampant ne tokiai atšiauriai, sausio mėnesio gale galime klausytis melodingų, jau parskridusių ar net Lietuvos nepalikusių, Gulbių giesmininkių (Whooper Swans) trimitų. Vėliau, Kuršių marioms pasidengus ledu, jos patraukia piečiau. Verta paminėti, kad 2019/2020 metais, prie Lietuvos sienos su Latvija, pirmą kartą per pastarąjį šimtmetį žiemojo baltakaktės ir tundrinės žąsys (White-fronted and Tundra Bean geese).
Baltijos jūra paukščiams – žiemos rojus. Niekada neužšąlanti ir ištisus metus turinti ką pasiūlyti jūra, žiemos metu vilioja sniegstartes (snow buntings), gražuoles ledines antis (long-tailed ducks) taip pat ir velvetines Nuodėgules (Velvet Scoters), kurios išsiskiria savo unikaliais bruožais ir įspūdinga snapo forma.
Šermukšnių, kadagių ir gudobelių uogomis Neringoje skanauja bohemiško būdo svirbeliai (Bohemian waxwings). Atidžiai apžiūrėjus properšas ir Klaipėdos molus, galima išvysti pilkuosius ruonius (Gray Seals) ir pakrantėse plaukiojančias retas sibirines arba bent paprastąsias gagas (Steller’s Eider or at least Common Eider).
Grįžtant iš Kuršių nerijos verta sustoti Kintų miške. Žiemos paukščių garsai užburia ir primena tikrąją žiemos pasaką. Čia galima sutikti mažiausią pelėdą Lietuvoje – Žvirblinę pelėdą (Pygmy Owl), kuri šiame masyve peri. Balinės pelėdos ir mažieji apuokai (Short-eared and Long-eared Owls) žiemojimui vietą renkasi Šyšos polderyje.
Nemuno deltos apylinkėse žiemos metu galima stebėti žaviąsias sniegstartes (snow buntings) pentinuotąsias startas (Lapland Bunting), tūbuotuosius suopius (Rough-legged Buzzard). Taip pat galima išvysti virš žemės skrajojančias javines linges (Hen Harrier), palei vandens paviršių skraidančius vandeninius strazdus (Dipper) srauniuose upeliuose, ant elektros laidų, savo geltonomis akimis pievas skenuojančias raibiąsias pelėdas (Hawkowl) ir plėšriąsias medšarkes (Great Gray Shrike). Tiesa, kai kurios paukščių rūšys Nemuno deltoje pasirodo ne kasmet, o kai kurios atsirado tik pernai, pavyzdžiui Uralinė pelėda (Ural Owl). Anksčiau, norint ją pamatyti, reikėdavo keliauti į Lietuvos šiaurinius regionus.
Džiaugsmą kelia Ventės rago lesykloje sėkmingai žiemojanti lygutė (Woodlark) ir žiemos metu žieduojamos juodagalvės devynbalsės (blackcaps).
Sausio mėnesio viduryje visoje Europoje, taip pat ir Nemuno Deltoje bei Kuršių nerijoje, vyksta sinchronizuota žiemojančių paukščių apskaita, kuri Lietuvoje, po ilgos pertraukos, buvo pradėta vykdyti tik 2010 m. Kviečiame susisiekti su Lietuvos Ornitologų draugija ir sudalyvauti mūsų skaičiavimo komandoje.
Kaip gamtos fotografas ir laukinių gamtos fotografijos slėptuvių įkūrėjas „MB Keturi ereliai” džiaugiuosi, kad jau nuo 2016 metų nuoširdžiai priimame visus gamtos fotografus ir suteikiame galimybę užfiksuoti jūrinius erelius (White-tailed Eagles) bei kitus, ne ką mažiau įspūdingus, paukščius. Paukščių paveikslavimo sezonas prasideda rugsėjo mėnesį ir tęsiasi iki pat kovo mėnesio pabaigos, kuomet prasideda penktasis metų sezonas – potvynių sezonas Nemuno deltoje. Kad ir kaip retai žiema aplanko Mažąją Lietuvą, tačiau čia ji – gražiausia. Nuoširdžiai kviečiame čia grožėtis sparnuotais svečiais iš tolimos šiaurės, individualiai ar su mumis, jūrinių erelių slėptuvėse. Iki pasimatymo jau greitai.
Projektą finansuoja:
